Ar žinojote, kad pirtys Lietuvoje populiarios jau nuo seno?
Pirtis, tai ne tik smagus laiko praleidimo būdas. Jau nuo seno buvo žinoma pirties nauda mūsų sveikatai. Žinoma, senovėje pirminė pirties paskirtis būdavo
nusiprausti, ypač – žiemą, kai ežeruose ir upėse maudytis nebūdavo įmanoma. Tačiau žinios apie naudingas pirties savybes niekur nedingo, o šiandien galime naudotis jomis ir atkurti ryšį su gamta.
Pirtimis lietuviai naudojosi jau prieš tūkstantį metų, o gal ir seniau. Pirmas rašytinis pirties paminėjimas –
13 a., Ipatijaus metraštyje rašoma, kad
kunigaikštis Treniota buvo nužudytas eidamas į pirtį. Viduramžiais Vilnius garsėjo ne tik pirčių gausa, bet ir jų prabanga. Klestint dvarų kultūrai, buvo statomos
2–3 kambarių pirtys (mediniai ar akmeniniai namukai ar priestatai), kuriose buvo atskiri kambariai
poilsiui, kaitinimuisi
ir prausimuisi.
Reguliariai lankantis pirtyje galima
sumažinti streso simptomus,
pagerinti kraujotaką. Pirtis žinoma ir dėl savo naudingų savybių odai. Joje galima atlikti įvairias veido ir kūno kaukes bei kitas šveičiamąsias, valomąsias ir maitinamąsias procedūras. Pirtyje naudojami
eteriniai aliejai gali būti gera kvėpavimo takų ligų profilaktiką (pvz., eukaliptų aliejus). Ir, žinoma, nepamiršti reikia ir
socialinio aspekto. Gera pirtis – tai ne tik tokia, kurioje gerai įšylate ir atsipalaiduojate, bet ir kurioje gerai praleidžiate laiką
su draugais.